l






BABILONIEČIŲ NUMERACIJA

    Senovės Babilonija aukštą kultūros lygį pasiekė jau trečiame tūkstantmetyje pr. Kr. Šumerai ir akadai, gyvenę senovės Babilonijoje rašė ne ant papiruso, kuris jų šalyje neaugo, bet ant molio. Minkštoje molinėje plytelėje aštria lazdele jie įspaudinėjo brūkšnelius, panašius į dantukus. Todėl toks raštas vadinamas dantiraščiu. Išnagrinėję lenteles, mokslininkai nustatė, kad 2000 pr. Kr. babiloniečių matematika buvo toli pažengusi.

    Šioje plytelėje aprašyta Asirijos karališkojo dvaro gyvenimo scena

    Babiloniečių rašytinę šešiasdešimtainę numeraciją sudaro du ženklai: - kuris reiškė vienetą, - žymintis dešimtį.
    Babiloniečių dantiraščių tekstuose pirmą kartą aptinkama pozicinė skaičiavimo sistema. Vertikaliu pleištiniu brūkšneliu buvo žymimas ne tik 1, bet ir 60, 602, 603 ir t.t. Norėdami, pavyzdžiui, parašyti skaičių 63, ženklo(60) dešinėje, palikdami didesnį tarpelį, prirašydavo ženklelius(3). Ženklo nuliui žymėti iš pradžių nebuvo. Ar vertikalus pleištinis brūkšnelis reiškia 1, ar 60, o gal 60n, buvo galima nustatyti tik žinant uždavinio turinį. Taigi babiloniečių numeracija nebuvo griežtai pozicinė, nebuvo absoliuti. Vėliau buvo įvestas ženklas, kuris reiškė dabartinį nulį. Jis skyrius atskirdavo vieną nuo kito. Štai kaip buvo užrašomas skaičius 3605: . Tačiau ženklasniekada nebuvo rašomas skaičiaus gale.




Užduotys

Apie skaičiavimo sistemas

Senovės egiptiečių skaitmenys

Senovės graikų numeracijos

Senovės slavų numeracija